Buvimas YRA

Aš esu, ir to pakanka.

Buvimas YRA.

Buvimas neturi funkcijos. Jam nereikia nei proto įžodinimo, nei paaiškinimo, nei patvirtinimo.

Buvimas nėra tiesiogiai matomas. Buvimas atpažįstamas.

Širdis plaka – Buvimas YRA.

Protas mato: „Aš esu išgirstas“ – Buvimas YRA.

Protas mato: „Aš esu neišgirstas“ – Buvimas YRA.

Tai, KAIP protas mato, nėra Buvimo sąlyga.

Kūnas rodo. Protas mato.

Rodymas YRA – tai pats Buvimas YRA.
Matymas YRA – tai pats Buvimas YRA.

Atpažinimas

Buvimas YRA – atpažįstama.
Atpažinimas – tik protui.

Nuostaba – atpažinimo momentas.

Rodymas YRA.
Matymas YRA.
Žodžių nėra.

Protas mato pilnai. Jis nesiekia savo žinojimu apibrėžti to, kas YRA.

Proto tyla

Proto tyla nėra tylėjimas.

Proto tyla – protas nekalba „Buvimas YRA“ vardu.

Protas savo vietoje.

Tiesioginis matymas – protas savo vietoje.

Protas stovi funkcinėje atskirtyje: kūno rodymą mato kaip rodymą, savo reagavimą – kaip reagavimą. Mato skirtį tarp savo ir kito žmogaus matomų faktų. Mato savo ribą – savo matomą faktą.

Visa tai – vienas judesys be judėjimo. Žinojimas be žinojimo.

Proto tyla nėra pastanga nutildyti protą ar būsena, kurią reikia pasiekti.

Buvimas YRA – PraLeidimas YRA

Aš esu ne tai, kas matoma.

PraLeidimas nėra veiksmas, kurį reikia atlikti, ar būsena, kurią reikia pasiekti.

Proto tyla – PraLeidimo TAIP esmė.

Aš esu, ir to pakanka.

Buvimas YRA – PraLeidimas YRA.

Buvimas nėra kuriamas, pasiekiamas ar įgyjamas.

Nieko nereikia daryti, kad Buvimas būtų.

Buvimas YRA nepriklausomai nuo to, kas matoma, kaip matoma ar kas apie tai galvojama.

Aš esu.

Kūnas rodo.
Protas mato.

Tai, kas matoma, yra mano matomas faktas.

Buvimas nėra proto matomas faktas.

Protas mato faktus, tačiau paties Buvimo tiesiogiai nemato.

Buvimas nėra matuojamas faktais, veiksmais ar rezultatais.

Nieko nereikia pridėti.
Nieko nereikia atimti.

Buvimas YRA.

Aš esu, ir to pakanka.